Nors tu visai arti,

Nejauèiu... nejauèiu...

Lyg bûtum taip toli,

Kad nepasiekèiau net pavirtus paukðèiu...



Tu klausi manæs: ar yra dar vilties?

Að manau, kad nëra!



Tavo gera mergaitë suklydo,

Ir dabar vël yra kaip yra!

Pabandyk pasikeist

Arba mirk ið pavydo...



Juk mûsø meilës miestà

Uþklojo debesys, uþklojo seniai.

Negráðiu, kaip bekviestum,

Negráðiu tais neapgalvotais keliais...



Tu klausi manæs: ar yra dar vilties?

Að manau, kad nëra!



Tavo gera mergaitë suklydo,

Ir dabar vël yra kaip yra!

Pabandyk pasikeist

Arba mirk ið pavydo...



Man nesvarbu, kas bus toliau,

Að nebijau, að nebijau, að nebijau, að nebijau...

Man tavo þodþiai skamba vis tyliau,

Vis tyliau...



Jei tu klausi manæs: ar yra dar vilties?

Jos tikrai nebëra!



Tavo gera mergaitë suklydo,

Ir dabar vël yra kaip yra!

Pabandyk pasikeist

Arba mirk ið pavydo...



Jei dar neþinai,

Mergaitë tavo gera suklydo...

Dabar yra kaip yra,

Gali numirt ið pavydo...