Vasario siaurys kinke vejus namon

Perpjautom gerklem inkste vokieciu sunys

Varnai suko ratus virs degesiu kruvu -

Livonija puole po kojom lietuviu!

Kas svetima buvo siai zemei sventai

Isnyko su dumais, krauju nutekejo,

Kur dar pries dvi saules skambejo

Keista gargaliuota kalba

Dabar plytejo dykra

Ir ziezirbom vejas kalbejo



Pazvelki, kryzeivi, i mano akis

Kas tai per sviesa, kuri sklinda is ju

Kur dauzo i sipulius tavo nieksiska zvilgsni!

Kas tai per ugnis, kuri dega sirdy

Kur liepsnoja juoda nekentimo liepsna

Kas tai per jega, kuri rankom plikom

Traisko tave gelezini!



Girgzdejo apkrauti rogiu kaustytu remai

Dziugiai prunkste zirgai

Namu veja uzuosdami

Pergales grobi ant kupros

Pergales slove sirdy

Neses lietuviai

Kunigaikscio Treniotos namo vedami



Paskendusia isdavysteje

Ryga jau gaube tamsa.

Kryznesiu isverstskuriu buriai

Pasaloj lauke lietuviu

Nakties danguje sidabriniu kardu

Debesis skrode Menulis

Kazkur tolumoj nuaidejo

Stovyklos sargu aimana

Lyg kraupiausiam sapne

Aplink sujudo tamsa

Mirtina menulio sviesa

Suzibo kardu asmenyse

Kas priesu liko gyvas

Dekojo saviems nelabiems ir sventiems

Kad isnese nieksiska kaili

Is mirtinu gniauztu lietuviu

...Tokiu nedaug buvo!