Vienà graþø ankstyvà rytà pabudau
ir ilgai þiûrëjau á sienà
kal pro miglà pamaèiau
laikrodá kabantá ten
ten dar buvo pora nuotraukø
ir jose buvo mano jaunas veidas
bet tai buvo visai ne tas veidas
kuri að matau kasdiena veidrody
o tiktai muzika
stabdo laikà keièia þodá
o tiktai muzika
tiktai muzika viena
ir kodël gi mano nuotraukos
taip klaikiai nepanaðios
á mane toká koks að dabar esu
iðëjau ieðkoti atsakymo
uþlipau ant aukðto stataus stogo
ten buvo daug daug daug kaminø ir antenø
ir dar ten buvo be galo daug
tokiø pat þmoniø kaip að
kurie ieðkojo atsakymo
á lygiai tokius paèius klausimus
vienas geras barzdotas dëdë man pasakë
berniuk
að þinau ko tu kasdien taip ieðkai
padaryk savo gyvenimà
nepanaðø á kitø þmoniø gyvenimus
nes jis pas tave vienintelis
Rytis ið Maþeikiø