ir tamsu cia tarp musu visu
as atsimenu saules dienas
giedra dangu ir meiles rankas
man koktu nuo bereiksmiu veidu
man koktu nuo beprasmiu kalbu
mes gyvenam lyg zaidziam lyg ne
norim skristi bet liekam dugne

as atsimenu dideli veja
as matau ta beprotiska auksti
as atsimenu atvira erdve
as matau kaip mes skridom su pauksciais

pasakyk ar tu dziaugsma jauti
kai gatve nezinia kur eini
kai rukai ir be skaiciaus geri
ka tai keicia tu vel tik zaidi

tu mane ekrane pamatai
tu zinai negirdziu ka sakai
jeigu nori prakalbint mane
pabandyk susitikti sapne