Ten, kur saul leidžias vakaruos, kur Prkss gimins
Pavargusios kovot su kryžIs nešan
iais šunim,
Krito Pamed, Galinda, Barta, gyns Semba
Ir Notanga sukilimais šlav vokie
Is pilis.
Penkiasdešimt mets kovs narsiai, nenurimo
Karo bkgnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai,
Teks palikt tvs žemes ir pažad sugr/žt, ugnim
Išdegint tai, kas svetima, / pelenus paverst.

Prksus ir Jotvingius, Kuršius, Slius ir Žiemgalius
Lietuva priglaust suspjo, ginkl galin
ius laikyt,
Geležins vald rankos, kautis troško ir atkeršyt,
Už tvs mirtis krikš
ionims gal padaryt.
Niekšai, jks svajojat eit toliau, anapus Nemuno,
Ir žem Lietuvos grsmingais kryžiais nusmaigstyt,
Mes vergaut neprat, mkss laisv - tai kova,
Mes visi numirsime mkšyje laisvi.

Pralaimi tie, kurie nebetiki,
Nustoja plakt širdis, /puolusi / nevilt/.
Sudt ginklus - pasmerkt gyvenim,
Iškeisti laisv / beviltišk vergavim.
Kas dr/sta pult / priešs begal,
Suklups kumštyje suspaudžia savo pergal.
Visai arti, anapus Nemuno,
Laukt pasiruoš dien nakt/ priešo svetimo.

Ryt sudrebs dangus, prapliups lietum, pažadins vjus,
Skkuriais audra pakils ir juodu vandeniu patvins,
Nemunas galingas siena stos ir nei vienas Išpera
N kojos kelti Lietuvon nedr/s.
Matos Iš toli grsm, dangus ugnim kraujuoja,
Kitame krante jau girdis atžygiuojantys bkriai,
Ryt jks vaitosit, jeigu Nemun /veiksit,
Ir gailsits, kad jkss dievas siunt jus 
ionai.

Anapus nemuno... anapus nemuno...