Rangosi bedugne Ið gelmiø, net vëjai girdi,
Virsta tik akimirkai ji medziu osimu,
Taip gyliai nuodai gyvaèIø sugelia á ðirdá,
Gesta akyse liepsna o sielai neramu...
Driekiasi miskais savu krauju zymetas kelias,
Tolsta plieno pragaras, ir kruvina ausra,
Ðiaurës vëjais verèiasi þirgai bërieji mano,
Is gyvenimo gyvam istrukti nevalia...

Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Verski mane ðimtaðakiu, þaizdas man uþginki...
Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Milzinu virski tvirtu, I padanges pakilki...

Proteviu balsais prabyla simtametes veles,
Vejais girgzda medziuose ju nemari giesme,
Kam gi tu Medeine pasirodei man pries mirti?
Kam gi mano suzalota kuna ismainei?
Saknys taip gyliai, gyliai net kankliu rauda girdi,
Rankos I sakas, it dangu remiantys peciai,
Milzinu medziu kerosiu kol pradesiu zilti,
Lauksiu kol is mano toliu vel parjos zirgai...

Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Verski mane ðimtaðakiu, gyvybe grazinki...
Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Àþuolu virski tvirtu, virs pasaulio pakilki...