Daugybæ dienø að gyvenu
tarsi sapne
að laukiu mirties kuri kada nors
ateis pas mane
ir að neþinau nieko daugiau
tik savo geismus
galvoju kodël jie taip daþnai
apakina mus
kaþkas kasdien vaiðina mus sapnais
jø tikslas padaryti mus bukais
jie nori taip ástrigti ðirdyje
kad nieko nebeliktø galvoje
kaþkas mums siunèia vël mintis blogas
mus nori á aklavietæ nuvest
jø tikslas padaryti mus silpnais
kad nieko nebandytume pakeist
turtingi namai sotûs veidai
dalis tø sapnø
man keista kodël að ligi ðiol
èia gyvenu
paþadink mane jei tu pabudai jau
nes að vis dar ne
að vis dar bijau þinoti daugiau
nors tu jau nebe
mes darom ne tai ko norim tikrai
mes bijom kanèiø
mes esam vergai stambiø pinigø
ir átakingø sveèiø
instinktø dirþai pasmaugë visai
tave ir mane
tas rodo tiktai kad mes visiðkai
uþmirðom save
Linkëjimai nuo Ryèio ið Maþeikiø!
oras@mazeikiai.omnitel.net